Rūtos
likimas – visada žaliuoti,
Darželyje,
žolynuose,
Mergaitei
prie kasų,
Ant
staltiesės per vestuves,
Vainikėliu
aplink žvakę,
Žaliuojanti
nes pusnyje...
O
snaigės ant jos krenta,
Visą
žiemą krenta,
Kaip
likimo žvaigždės,
Laukiu
ištiesusi rankas,
Kad
jos nukritusios ištirptų,
Bet
liktų meilės lašas
Širdyje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą