Paveikslas

Kelionės turtina ir gydo

Nuo vidinių pūlinių,

Todėl ir bėgame

Iš savo namų,

Kai skauda, neramu...

Kalnai vilioja, nes matai,

Kaip rytas aušta

Iš labai arti,

Kaip žemė kunkuliuoja

Po tavo kojomis,

Žemiau, negu žemai...

Grįžtu ir po kelionių

Į savo mielą kiemą,

Jis prišnerkštas, kaip ir visa žemė,

Balutės raibuliuoja

Ir tarsi gyvybę žeria,

Vis primena, iš kur esi atėjęs, –

Savo žemę...

Tai vienintelis toksai paveikslas –

Mano, tavo...