Pėdos ir pėdelės

Ko brendame į gilų sniegą

Ir klimpstame iki pat pažasčių, –

Dabar jau praminti takai,

Keliai išasfaltuoti,

Eik švilpaudamas ar važiuok

Kitiems tik nedarydamas bėdų...

Bet – ne,

Ima dar pagunda

Ir į kalnus kopti,

Užsikabinant net už dygių krūmų,

Už aštrių briaunų...

O kas ten tave mato,

Žino tavo siekius,

Kad pastatysi vėliavėlę,

Pavadins netgi kalną

Tavo ar tik tavo pasiūlytu vardu...

Knygų kalnagūbriai –

Visose bibliotekose,

Bet rašo ir vis rašo

Savo ar kitų vardu...

Tik tada supranti,

Koks visų siekis –

Išlikti po savęs,

Nors kuo...