Ieva

Pakalbinkite ir pašaukite,

Vadinkite mane

Pirmos moters vardu,

Kol mano dar tamsus liemuo

Ir tokios pačios liaunos šakos,

Apsiblaususios...

Nusišypsosiu, apsigaubsiu

Nuotakos balta skara

Žydėsiu, laimės lauksiu...

Ateisi prie manęs,

Kaip ir dabar, –

Kamienais susiglausime,

Virpės lietaus lašai,

Nuo veido juos abu nubrauksime...

Ieva, ievuže tu balta,

Neverk, pavasario sulaukėme.