Kol savas

Kas yra sava

Šiame svetingame pasaulyje?

Anksčiau nesusimąsčiau,

Dabar mana jau kiekviena sekundė,

Sava iki širdies gelmių...

Buvo sava sodyba, savas kiemas,

Savas šulinys,

Iškastas rankų savų,

Net savas kibiras iš ąžuolo lentų, –

Dabar gyvybės vandenį

Su juo semiu...

O jis vis laša,

Laša kas sekundę

Pro suspaustus pirštus

Ir pajunti – jos eina,

Kad net jos baigiasi,

Kai išgaruoja lašas

Netgi iš delnų...