Visada
laukiu saulės,
Tada
viskas ryšku,
Net
matosi šešėliai
Nuo
medžių ir trobų,
Stogų,
tvorų stulpelių, –
Visi
juk turi atvaizdus,
O
juose – šešėlius...
Šaka
kreiva – jis kreivas,
Jauno
liemuo – tiesus,
Bet
nuo mažens vis lankstomas
Išsikraipo...
Šviesesnis – iš pietų,
Kur
saulė lanko,
Apsamanoja
šiaurėje,
Todėl
ir kompaso nereikia.
Saulė
– galia,
Jeigu
jos nebūtų,
Šešėliuose
savęs net medis
Nematytų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą