Laukiu
pavasario,
Kad
vėl išsprogtų medžiai,
Rašysiu
ant jų lapų,
Užteks
ten viskam vietos,
Prie
žiedo dėsiu žiedą,
Atskirsiu
kableliu...
Prisiminimai
– tai minčių archyvai,
Išsaugoti
net nuo mažų dienų,
Vieni,
ką tik pražydę,
Kiti,
nuvytę nuo kaitrų...
Ant
eglės spyglio juk neparašysi,
Nebent
tiktai su juo,
Jie –
visada žali
Ir
dar tokie skaudūs, dygus,
Bet
netgi tuos turiu...
Būna,
oi, kiek būna
Labai
skaudžių, kaip rudi lapai,
Nepamirštamų
dienų,
Tik
sapnus pamirštu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą