Žemė
mums – viena,
Viena
danguje mūsų saulė,
Toliau
– kitos visatos,
Kurių
plika akim nematome,
Bet
visgi dairomės
Į
dangų...
Po
vieną būti žemėje – skaudu,
Todėl
ir ieškome draugų,
Visokių
gelbėtojų,
O
papuola antrininkai,
Netgi
velnias...
Ne
viskas dora,
Ką
matai,
Ne
viskas aukšta,
Ką
kiti išaukština,
Tiktai
tikri danguje
Septyni
Šienpjoviai,
Nes
jie ir žemėje šienauja
Plieno
dalgėmis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą