Mano
gyvenimas – senų paveikslų
Mažos
kopijos, –
Visai
kita erdvė,
Sienose
nėra smeigtukų,
Ant
kurių jas kabinu...
Mano
svajonė,
Kad
nudžiuvusi šaka žydėtų,
Kiekvienas
krūmas
Vėl
išleistų daigelius,
Per
naktį šviesoforai degtų
Ir
visus lydėtų,
Kad
nepaklystų kelrodė žvaigždė...
Mano
pasaulis – mažas,
Tiktai
keturi kampai,
Už
kurių mintys sėdasi,
O
viena žvakė – stalo vidury,
Prie
jos drugeliai spiečiasi...
Gražus
senas paveikslas,
Kaip
sausa gėlė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą