Medelių
puokštės
Po
ilgos žiemos
Gražios
išlieka,
Nors
buvo šerkšnas,
Kupstai
sniego...
Jie
vėl pražys baltai
Tik
ant kitų šakelių
Ir
primins šerkšną,
Baltą
sniegą...
Nevysta
puokštės
Iš
sausų žiedų,
Ant
stalo randa vietos,
Papuošia
smėlio kalnelius
Ir
saugo šerkšną,
Baltą
sniegą...
Jose
ir širdeles matau –
Meilės simbolius,
Senolių
galvas,
Papuoštas
šerkšnu,
Baltas,
kaip sniegas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą