Erškėtrožės
– tai dygūs krūmai,
Dažnai
jie dygsta netikėtai,
Iš
kur, net nežinai,
Gal
tik viena šaknelė
Netyčia
ant pėdos užkliūva,
Kita
– iš sėklos,
Atneštos
iš kito kiemo –
Balta,
rausva, raudona, –
Lyg
pati meilė ar tik jos
Ugnies
gaisai...
Oi,
laime pažadėtoji,
Atskridusi
net iš dangaus,
O mes
– tik sėklos,
Vėjo
nešamos ir mėtomos,
Kur
žemė – smėlis,
Ten
prigyjame jau amžinai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą