Praregėjimai

Ateina laikas,

Kada pajunti,

Kad turi vieną širdį,

O abi rankos

Vis į dangų tiesiasi,

Nori apglėbti ir mylėti,

Bitele dūzgenti,

Pakilti į žvaigždynų spiečių,

Bet lūpos nepajėgia, –

Garsai žemi,

Tarsi giria dar ošia,

O beržas nebenori

Pajudėti...

Ateina metas,

Kai negali atsispirti

Nuo praeities į ateitį

Ir nebėra prasmės

Kažką naujai pradėti,

Paantrini žingsnius,

Eini tenai,

Kur tau horizontai

Buvo pažadėti...

Ateina ta diena,

Kai viską supranti

Ir padedi rankas

Ant kietų kelių, –

Jau laikas pailsėti,

Atslenka sutema,

Kai nieko negalėsi,

Leisi už save

Kiekvieną vakarą

Lakštingalai čiulbėti.