Albinui Šileikai
Medeli,
tu šlamėjai,
Kol
gyvas buvai,
O
lentele pavirtęs,
Kitokiais
žodžiais prabilai,
Tavo
veidas – lygūs vingiai,
Kaip
tekančio upelio...
Skaičiuojame
metus,
Iš
jų sužinome,
Kas
yra gyvenimas...
Paglostei,
o paskui
Raštus
tu išguldei,
Tautos
garsais ji uždainavo
Ant
stalo tavo,
Žiūrės
ji ir ant sienos
Į
tave vis akimis
Ir iš
kito namo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą