Kary,
mielas žmogau,
Kam
tau šitas vardas duotas?
Kad
saugotumei namus,
Mamą
ir tėtį,
Savo
mažus vaikus,
Tėvynės
ateitį,
Už
kurią, jeigu reikės,
Savo
gyvybę paaukot turėtum...
O
prie tavo šono,
Kasdien
ant peties – ginklas,
Kuris
skirtas priešui...
Tiems,
kurie taikosi į tavo namus,
Į
motiną ir tėtį,
Į
tavo mažus vaikus,
Į
tėvynės ateitį,
Už
kurią ir žūt galėtum...
Kartoju
ir kartosiu
Šiuos
žodžius,
Į
taikų dangų vis žiūrėsiu,
Kad
būtų pilnas tavo namas žiburių,
Už
stalo sėstų motina ir tėtis
Ir
valgytų drauge tavo vaikai,
Visi
kartu tėvynę gintų
Ir
mylėtų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą