Vėjų nupūsti

Tokios žiemos seniai nebuvo,

Kad seni lapai – tai likimai

Būtų atviri, neapsnigti

Ir taip toli nuo medžių,

Nuo savų gimtinių nupūsti...

Kas juos visus išbarstė

Po svetimas šalis,

Nejaugi tik pavieniai medžiai

Gali džiaugtis žaliais lapais

Ir laiminga ateitimi?

Kaip jie pasieks tėvynę,

Kur motina ir kryžius,

Išskobtas iš kamieno,

Stovi nusiminę,

Kai juos nutykojo liga,

Mirtis?

Oi, atsakyk, jeigu mane girdi...