Neprirašyti puslapiai

Mūsų mintys – tarsi paskutinės

Rudens uogos

Po vasaros kvapnių žiedų,

Jos ilgai laikosi

Ir primena jaunystę,

Ne veltui praleistus metus...

Kai minime ar švenčiame,

Lyg vėl atgal sugrįžtame,

Sustoja laikas ties slenksčiu,

Trumpam tiktai pro petį

Atsigręžiame

Ir nusispjauname, kaip priimta,

Dar tris kartus...

Visada mąstome tik apie ateitį,

Kad kitas puslapis būtų švarus...