Vaikai
– mūsų akių
Švieselės
mažos,
Kurias
palydime su šypsena,
Kada
jie juokiasi ir barasi,
Kai
žaidžia lėlėmis
Ar
birbia mašina...
Maži,
judrūs piršteliai
Įsivelia
į plaukus,
Prisiglaudžia
prie krūtinės
Ir
būna gera, oi, kaip gera,
Tarsi
apgaubia dieviška šviesa.
Kuo
daugiau šypsenų,
Tuo
daugiau laimės,
O
rūpesčius užmirštame,
Nes
tik dėl jų gyvename,
Net
naktimis prie jų lovelių
Spingsi
tėvų akys,
Kad
būtų saugi ir džiugi vaikystės
Šypsena
Visam
gyvenimui...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą