Puokštė prie blynų

Gėlės, gėlės,visos gražios,

Bet ne visos kvepia,

O jų prakilnybė – rožės,

Kvapnūs jų žiedai,

Maži žiedeliai – vazone,

O dideli žydės lauke,

Nes bus užaugę,

Kaip vaikai...

Mažiausieji – lopšy dar supami,

Čia krykštauja, vėl verkia,

Gal taip auginami jausmai,

Kad ir suprastų net užaugę,

Kas gera, kas blogai.

Žemė – ne šiltnamiai,

Kur gėlės auga,

Kad jas pirktų,

Žmogaus pasaulis –

Amžini nepritekliai:

Vis varom žiemą,

Bet rudenį vėl reikalingi

Šilti kailiniai...

Net rožės – su spygliais.