Saulė pro šakų vainiką

Ne viskas atvira,

Netgi žolė po lapija,

Po daugel metų tarpsta, –

Ji tik prisitaiko,

O mažesnė želia

Po spyglių laja,

Nes po vieną spindulį

Tegaudo...

Saulės spindulys – ryškus,

Tarsi pušies spyglys,

Į žemę prasibrauna

Ir kelia žolę,

Kad ji keltųsi ir augtų, –

Pavasaris ir vėl žiema...

Kada gi mes užaugsime?