Žibutė ir dangus

Nesiruošiau dabar tavęs žavėti,

Tu – mėlynas dangus,

Mano žiedelis – nežymus,

Tik skaisčiai mėlynas,

Geltonu saulėje viduriuku,

Kol kas miegu žiemos miegu ...

Praeis kiek laiko,

Papuošiu miško kalniukus,

Tiek daug akių turėsiu,

Tada tave žavėsiu

Nepaprastu grožiu...

Tu liksi vis toks pat – mėlynas,

Kaip mano žiedlapiai,

Nes amžinas esi –

Visų mūsų dangus...