Muzika
– tai širdžių saitas,
Kaip
sniego gniūžtė,
Riedanti
vos užkliudyta į pakalnę,
Ją
vejasi melodija,
Kurią
išgirstame
Ir
liekame ilgam su ja...
Dviejų
balsai – daug tvaresni,
Kada
išpažįsta meilę,
Lyg
snaigė nusileidžia
Ir
pasidalina savo trapia būtimi...
Oi,
koks trapus ir pats gyvenimas,
Pabūkime
drauge snaige,
Žalia
rūta, –
Ji –
visada žalia,
Tarsi
melodija,
Kartais
graudi, liūdna...
1 komentaras:
Nuostabu!
Rašyti komentarą