Emigrantai

Kol jaunas, kol gali,

Kol eini, svajoji,

Tol gyveni, kad ir toli

Nuo savo gojų,

Kuriuos lankei,

Mylėjai ir klauseisi

Į dangų pažiūrėjęs,

Kaip gieda vyturiai,

Lakštingalos pakrūmėje

Jų balsus pamėgdžioja...

Oi, nuo jų garsų apsvaigęs

Tada ir pagalvojai,

Kad ir svetur gerai.

Išvažiavai su vienu lagaminu,

Rankoves tik pasiraitojęs,

Į visokius darbus

Ten įsikinkei...

Turbūt nepamiršai,

Kaip gegutė pavasarį kukuoja,

Bet kur padėjo kiaušinius,

Juk nežinai...

Lietuva mano,

O ji ir man kukuoja,

Kasdien smarkiau,

Čia pat visai...

Kukū, kukū, kur tavo vaikai?