Nelabai
terūpi
Mažam
girios paukščiui,
Kam
jisai dainuoja
Nuo
pavasario,
Jis
tiktai vilioja
Savo
mylimąją,
Kad
jį išsirinktų
Ir
statytų trobą,
Drauge
išaugintų
Dorus
vaikučius
Savame
lizde...
Nelabai
kam rūpi,
Kam
vėjas šiurena
Medžio
liekną šaką,
Kai
nupurto lapą,
Krenta
ir žiedeliai,
Pakloja
prie kojų
Rausvą
kilimą,
Kad
jais visi eitų
Į
pasakų šalį,
Vestų
mano laimę,
Tavąją
pakviestų
Arčiau
prie savęs...
Argi
mes nerūpime
Savo
gimtai šaliai,
Jeigu
ji nešaukia
Net
paukščių giesme?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą