Rasa
ant žiedo –
Lašas
iš dangaus,
Gyvybės
šiluma
Jau
po ilgos žiemos,
Kas
buvo iškentėta...
Nejaugi
nužydėjusios
Vėl
pasislėpsite?
O gal
čia – ašaros,
Netyčia
išbyrėjusios,
Kad
toks trumpas žydėjimas...
Snieguolė
– pirmutinė,
Jos
tik toks likimas,
Čia
– lietus,
Vėl
– sniegas,
Žemės
kauburėlyje
Išlieka
svogūnėlis...
Rasos
vis praus
Ir
vėl žydėsime.
Ar galiu tikėtis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą