Mano šeima
Lauki
susitikimo taip ilgai,
Įsivaizduoji
veido bruožus,
Kad
bus labai panašūs
Į
tėvus vaikai,
Vaizduotė
tarsi gydo, guodžia...
Kai
jau suaugusius matai,
Sustingsta
žodžiai,
Jauti,
kad daug ką praradai,
Kol
buvome nutolę...
Tyli
ir virpa lūpos,
Nes
taip panašūs bruožai,
Kada
jaunus tėvus matei,
Girdėjai
netgi mažų juoką...
Sielos
giesmė prabunda,
Prabyla
jau balsu Sirenų:
Sustok,
nebe nueik
Į
užmarštį, kaip tądien.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą