Atvertos žymės

Brangūs takai – gimtinė, –

Tai basos kojos

Juos tenai pramynė,

Dabar – tik dilgėlės prie pamatų,

Būtų skaudu antrąkart bėgti,

Be tako vasarą,

Žiemą – per pusnyną,

Apskritu paros laiku

Smėliu, purvynu...

Ratus aplinkui gandras suka,

Bet jau ant kraigo nenutupia, –

Ir jis supranta,

Kam kur skauda,

Kaip kaminai, be dūmo,

Šaltyje pašiurpę rauda...

Belieka gūžta paskutinė,

Kur šalta ir nyku,

Kiemai pavasariais

Atveria šunelių žymę...