Ryto regėjimai

Karvelėlis suburkavo

Ant plonos šakelės,

Nes gražioji, išrinktoji

Laukia ant palangės

Nulaužto šapelio...

Neša, deda jai po kojomis,

Kaip rūtų šakelę,

Kad žinotų, kad ją myli,

Ir niekuomet nenukristų

Ašara vaikelių...

Oi, girdėjau ir regėjau,

Ką paukšteliai kalba,

Prieš saulutę atsitūpę,

Lyg rytinei maldai.