Gyvenimo pradalgėliai

Kai leidžiasi saulutė,

Užsimerkia žiedas,

Tada papurto vėjas,

Šaukia: „ Neužmik!“

Kol matai žvaigždę,

Eik ir žemę pamylėjęs,

Į dangų neskubėk...

Žiedelis prisikels,

Žydės, kaip ir žydėjęs,

O dangumi dar debesėlius

Vėjas vys ir vys,

Neužsimerk, kai pučia vėjas,

Jis – juokdarys,

Kartu ir šienpjovys...