Baltai
pražydo
Mėlynoji
alyva,
Žiedai
– tai pusnys
Ir
šešių lapų žiedo nerandu, –
Papurtau,
glostau...
Daug
laimės šį pavasarį,
Kad
baigėsi žiema,
Šilta
miške ir kiemuose,
Mažiau
sėdėdavau prie krosnies...
Ant
stalo – žiburys,
Jis
atsispindi ir lange,
Išeina
pro duris
Ir
žvalgosi po kiemą,
Nubyra
žvaigždės ant delnų
Pavasarį
alyvomis...
Matai,
tenai, aukštai,
Ir
debesys balti,
Vainikas
ir aplink mėnulį,
Spalvų
– šimtai
Ir
žemės širdyje,
Alyvų
krūme...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą