Pilni lizdai

Išskrenda paukščiai,

Vėl sugrįžta,

Nenuskriaudė ir kėkšto,

Kuris čia pasiliko,

Per visą žiemą gliaudė

Kankorėžius lipnius.

Iš tų kelmų

Ir tėvas virė

Tirštą masę

Ir tepė stebules,

Kad tyliai suktųsi

Vežimo ratai

Daugel metų,

Kur gimė pamečiui vaikai.

Jų dvylika surinko

Ir visi užaugo,

Išskrido juodvarniais

Nieko nesakę

Keturi metų laikai...

Sustojo sesė

Prie gimtųjų vartų,

Visų jų laukia,

O kėkštas šaukia,

Kad per tušti

Mūsų lizdai

Pavasariais šiltais.