Ne
visiems duotos
Margos
plunksnos;
Pilki
ir visada menki
Darbščiausių
apdarai,
Ne
visiems duotas balsas,
Yra
tylios gulbės,
Kurios
ištikimybę saugo
Savo
artimui labai ilgai...
Ne
visi medžiai
Yra
liekni ir stiprūs;
Vijokliai
vejasi aukštai
Ir
paslepia kamiene randus,
Kas
buvo negerai...
Visų
širdys ir akys
Norėtų,
kur geriau,
Kad
kiltų tik į dangų
Aukščiau,
lengviau...
Pilkieji
akmenys priglaudžia
Ir
tuos, anuos,
Kaip
kūdikiai pravirksta,
Kada
rasos lašai nuplauna
Išdidų
rūbą pagaliau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą