Atvirai

Pridėjęs ranką prie širdies

Sakyk, tik atvirai, kaip maldą,

Kas tau yra svarbiau

Už tėviškės dainas,

Ruginės duonos riekę skalsią,

Rupią, tikro grūdo,

Su ašaka tarpdantyje,

Kurią prisimeni dar nuo vaikystės,

Su smilga krapštomą...

Kas tau gražiau už lazdą,

Ant kurios mažytis karsteisi,

Nes ant jos rankenos -

Arklio galva, tėvelio išdrožta,

Nugludinta jo delno,

Ką primena lakštingala

Kas vakarą prieš miegą,

Ar ne motulės balsą,

Kai verpė lino sruogą

Po skarele paslėpdama

Ir savo žilą plauką?

Kas tau skaisčiau už ryto saulę,

Kai bėgdavai per pievą,

O rasa krito, padus badė

Šalnos likučiai?

Nepajutau, kada atsiklaupiau...

Oi, vėjas šiltas rudenėjant

Pučia, pučia, pučia,

Akis gremžia...