Melas – nuodas

Uždenk gyvybės šulinį,

Kad jis nepridulkėtų,

Apsaugok žodį, kad netrykštų

Ir neišgirstų artimi, –

Nuo melo iki žodžio –

Tik vienas siūlas

Tavo mintimi...

Prispausk prie lūpų delną,

Kad jis neišsprūstų, –

Bus taip skaudu,

Kada kartos visi,

Kas žino ar nežino,

Kas girdėjo, negirdėjo,

Netgi kurčias

Parodys į tave pirštu...

Neleisk melo į širdį,

Jeigu jį jauti, –

Užnuodys kraują,

Būsi, kaip kiti...

Pakelk nuo šulinio

Tik tada dangtį,

Kai gėris plūsta tavimi.