Lietaus
lašais pagirdyta
Gimtoji
mano žemė,
Pro
debesėlių properšas –
Toks
mėlynas dangus,
Kad
iš akių pažyra spinduliai,
Visai
kaip saulės,
Kuri
ir kelia daigą žalią,
O
širdyje – geri jausmai.
Gimtinė
– motinos skarelė,
Iš
balto lino,
Atausta
šilkais
Ir
gėlėmis išmarginta,
Varnėno,
giedančio prie inkilo,
Rytais
vis keliama,
Į
tolį besidriekiančiais keliais
Nubėga
per pasaulį
Rantytais
pakraščiais.
Tada
ir sudedu raides
Į
vientisą posmelį,
Pakeliu
žodį LIETUVA,
Kur
danguje – mažieji vyturiai...
Gimtine
mano,
Mes –
tavo vaikai
Ir
giedame gražiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą