Po
šimtmečio, netgi vėliau
Sugrįžta
pavardės žmonių,
Kurie
tikėjo ir kovojo,
Žuvo
dėl laisvės tėviškėje,
Kurioje
jie gimė.
Užauga
kelios kartos
Ir
vėl vardai iškyla
Prisiminimui
atminimo lentos
Ant
sienų ilgamečių,
Gatvių
labirintuose
Aukštų
šventyklų.
Čia
gimė ir idėjos
Kurios
pakėlė žmones,
Nes
jie svajojo ir tikėjo,
Didžiausią
ir tautų svajonę,
Kad
ateitis priklauso
Laisvam
žmogui.
O
kiekviena tauta
Savo
kelią pasirenka:
Viena
– anksčiau,
Kita
– vėliau
Išlaisvina
iš pažeminimo
Ir iš
vergovės savo žmones.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą