2015 m. kovo 25 d., trečiadienis

Atodūsis



Tuščio miško nėra;
Jį lanko paukščiai
Visą žiemą
Ir kalbasi žvėreliai, –
Ne visi užmiega.
Be lapų medis – gyvas
Ir jaučia skausmą,
Kai šaltis smelkia
Ir per šerdį skyla.
Pavasarį vėl nuteka sula,
Randai užgyja,
Šakelių kopėčiomis žaluma
Iki padangės kyla...
Koks nuostabus šis virsmas –
Metų kaita,
Kai meilės giesmės
Užgauna jautrią stygą,
Žvaigždėmis pasninga...
Neištuštėja miškas,
Kada niokoja žaibas,
Po pelenais rusena
Atminties žarijos.





Komentarų nėra: