Didžiausia
graužatis – skola,
Kurios
paskolinęs negražini,
Per
amžių, per dienas;
Gal
trūko laiko,
Nebeturi
skatiko prie savęs,
Neužsidirbai
per gyvenimą
Vieno
pieštuko,
Kuris
rašytų pats...
Iškrenta
žodis netašytas,
Toks
atviras, kaip ta lenta,
Kurią
obliavo, numetė,
Nes
daug šakų
Ir
jos iškrito,
Išsikreipė,
kai džiuvo,
Tapo
įvija...
Mažiausia
netektis – audra,
Kuri
nesirenka, koks medis:
Ąžuolas,
pušis ar liepa, –
Nugeni
šakas,
Beržą
palanksto ir palieka
Ant
baltojo liemens
Juodas
dėmes,
Mano
pieštuko, būto laiko,
Paprastas
žymes – skolas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą