Praregėjimai

Bendruomenė – visi,

Kas žemėje gyvena,

O tik šeima prisiima

Vargus ir skausmą artimųjų,

Drauge ir vargsta...

Kol esame gyvi,

Dažniau bendraujame:

Per vestuves, krikštynose

Pakeliame taurę.

Pakilęs vėjas plėšia stogą,

Visi jį ramstome,

Kad visada po juo

Nors šventėms susirinktume.

Eina į amžinąjį poilsį tėvai,

Dar lieka broliai, seserys,

Vieni kitus aplanko,

Kai nebelieka jau anų,

Mažai kas peržengia

Per slenkstį...

Daug būna vienišų,

Tada jauti kartėlį gomury,

Jei nepadėjai artimiems

Pasiekti aukštą dangų,

Ramybę sau palaidojai.

Prie kryžiaus jie susirenka;

Ateik, sutiksi, nerimą išlaisvinsi...