Su Elvyra Gruzdiene
Viskam
ateina laikas;
Subręsta
vaisius ir skinu,
Nuo
lūpų laša sultys,
Kai
kandu obuolį
Iš
savo sodo,
Kurį
pati pasodinu.
Ant
stogo tupiasi
Margasis
gandras,
Kalena,
meta plunksnas,
Surenku,
pasmailinu,
Rašau,
kaip auga
Gūžtoje
gandriukai
Mano
tikrų vaikų.
Kiekvieną
rudenį matau,
Kaip
snaigė nusileidžia,
Neliečiu,
nes žinau,
Kad
ji ištirpsta
Ir
nurieda veidu
Net
keli lašai ir iš akių...
Viskam
ateina laikas,
Netgi
aidui iš miškų,
Kurį
visu kūnu jaučiu,
Dainuoju
tik su juo...
Su Albino Šileikos šeima
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą