Vyšnia

Dainuoja vėjas šakose

Jaunystės meilės dainą,

Siūbuoja žydinti vyšnia:

Raudonų lūpų spurgas

Geria dangaus šviesą

Ir juokiasi neužsičiaupdamas.

Nusišypsojo saulė,

Laimės pilnos akys

Džiugesį sugėrė ir prisirpo,

Kol uogų kekė suposi,

Per vasarą pamilo dangų

Ir žemei rodė,

Kaip jai vėjas bučinius

Kas dieną siunčia...

Atskrido rojaus paukščiai

Ir nuraškė.

Oi, teka iki šiol

Jų gyslomis raudonos sultys,

Prisiminimų dainos.