Autorė Ona Baliukienė
Kasmet
pavasaris ateina,
Bet
būdavo ramu,
Kai
sniegą leidžia,
Jis
teka upeliu...
Pražysta
ir pirma žibutė,
Taip
panaši į dangų,
Tarsi
skaito ji mintis,
Kad
viskas turi būti
Gyvenime
ramu, gražu...
Lazdyno
žirginėliai pasipūtę
Prieš
saulę šildosi
Ir
dreba vėjuje,
Kad
šalnos neužkluptų,
Kol
dar dirva vėsi...
Visur
tik žalios samanos
Ant
medžių pūpso,
Laukia
saulėtekio,
O jis
visai arti,
Tada
paslėps žalieji lapai
Paukščių
lizdus,
Kol
kas pernykščiai ir tušti...
Pirmasis
grybas ir ant stuobrio;
Seniai
nuvirto jis,
Prisiglaudė
prie žemės
Ir
suteikė gyvybę...
Miško
gyvenimas ramus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą