Aukščiau dangaus

Einu per pievą,

Pakeliu iš gūžtos vieversį...

Oi, ne laiku,

Sušals vaikai...

Žingsnį žengiu nuo brydės,

Kuri ryte liko,

Bet nepataikau į tą pačią pėdą, –

Paslydo mintys,

Tą minutę praradau...

O vieversys dar danguje,

Toliau vis gieda;

Taip nudžiugau,

Kad ne viena esu,

Jis manęs nepalieka,

Iš naujo taką suradau

Ir einame abu per dangų –

Giedrą, tyrą, mėlyną –

Aukščiau dangaus...

Skiriu Gediminui Degėsiui