Po
atgaivinančio pavasario lietaus
Vaivorykštė
išsiskleidė
Per
visą dangų,
Balutėse
nusiprausė
Pilkieji
žvirbliai,
Pataisė
savo plunksnas,
Ramiausiai
kalbasi...
Jiems
čia gerai, –
Žolė
pradėjo želti,
Nukrito
vienas kitas grūdas,
Velėnoje
sliekai iškišo galvas.
Gimtinėje
– toks oras,
Kad
gali jį gėręs gerti,
Tokia
gili mėlynė danguje,
Kad
po vaivorykštę nors mintimis
Gali
ir pasivaikščioti,
Nuo
vieno debesėlio
Net
ant kito peršokęs,
Tik
apie savo vaikelius
Šiandieną
čiaušku, –
Tegu
nebus visi ereliai,
Bet bus naudingi žemei paukščiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą