Svajonės
būna danguje,
O
pasakos – prie žemės, –
Iš
čia – istorijos gija,
Į
žemę remiamės.
Iš
mėlyno dangaus –
Tokia
pati spalva,
Parsineša
širdis geltoną
Saulės
spalvą...
Šalis,
kuri prie jūros
Ir
upių plačių,
Ir
naują prasmę gauna.
Gražūs
kraštai,
Kur
slėniai tarp kalnų,
Už
jų ramiai
Vakarais
nusileidžia saulė
Ir
pateka lyg iš aukštai,
Viršūnėse
kalnų
Susikuria
legendos,
Kad
pildosi svajonės
Mūsų
žemėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą