Sugrįžusiems

Skrenda į tėviškę tėvai,

Kurie dar kelio nepamiršo,

O paskui juos – vaikai,

Kuriems kelionė – laisvė.

Stiprūs jaunų sparnai

Ir baltos plunksnos,

Per žemę tiesiasi keliai,

Žymėti medžiais,

Ant kurių ir tupiasi

Sugrįžę paukščiai.

Paukščių būriai – darna,

Šeimų bendrystė,

Nors sukasi gūžtas

Kiekvienas atskirai,

Išsirenka šakas, kurios nelūžta.

Saulė pažadina anksčiau,

Dažnai sugrįžę ir duonos pritrūksta,

Kurie neišskrenda badauja,

Nuo šalčio žūsta...

Laimingi bus vaikai,

Kada bus sotūs ir tėvai,

Apsėtas ir duos derlių

Kiekvienas žemės grumstas.

Kirai