Alfredui Girdziušui mirus
Žmonės
nedingsta,
Tik
angelas, jį saugantis,
Sustoja,
nes pavargsta
Ilgai
plakusi jautri širdis,
Palieka
jo geri darbai.
Ką
matė ir girdėjo
Eidamas
per žemę
Šimtą
kartų,
Dabar
matys visi...
Ilsėkis,
amžinybėje, –
Tokia
ramybė – paslaptis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą