Nušviestas rytas

Iš vakaro tėvelis

Atneša iš miško žabarų,

Kūlelius sukiša

Krosnies pašonėje;

Krapštau ir surandu

Visokių žaislų – sulenktų kardų,

Storesnės – į moteris panašios.

Padrožiu peiliuku,

Žievelę nulupu

Ir matau jaunikaitį,

Kuris atjoja žirgeliu

Prie mano skrynios kraičių...

O krosnis dar šilta;

Užmiegu ir sapnuoju ožkiukus,

Kurie nakvoja tvarte,

Ryte lankysiu ir paglostysiu

Jų galvas – baltas baltas...

Užkūrė krosnį

Atsibudusi mama

Ir kibirkštis sužarsto,

Už lango sutema,

Dar užpustytas takas iki tvarto.

Žiūriu į mažą langą –

Jis išraižytas tulpėmis

Ir atsispindi krosnies ertmės,

Kur puodas verda, kepa blynus

Mylima mama –

Toks apšviestas jos veidas...