Išdžiuvo
smėlis ant kalnelio,
Pražydo
pirmosios žibutės
Ir
nuriedėjo rasos lašas
Per
pievą lyg žvaigždutė...
Iš
jo ir atsigėrė
Pirma
atskridusi kamanė,
Atšilo
jos lizde koriai,
Suspindo
ir sparneliai...
Kaip
gera tokiame miške,
Kur
nėra kapų,
Mažyčių
smėlio kauburių,
Vien
proskynose žalia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą