Nenuorama
eilutė beldžiasi
Į
storos knygos lapą,
O vis
rašomos viršelyje -
Tik
viena rožė,
Skirta
vien tik tau,
Sugrįžta
čia ir žodžiai,
Išsibėgioję
kaip vaikai
Po
visą platųjį pasaulį
Ir
tupiasi ant balto lapo,
Kurį
margina pavasaris
Kukliais
žiedais...
Iškepiau
duonos mažame indelyje,
Sulaužiau
riekę trupiniais
Ir
pabarsčiau po švytinčiais langais,
Prisijaukinau
lietų, paskui saulę,
Pakilo
žodžiai paukščiais
Ir
nutūpė ant stalo,
Kur
nerašytas ir gyvenimas,
Dar
likę man keli lašai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą