Nebeturiu svajonių

Tokia ramybė sieloje,

Kai nebėra spėliojimų,

Kiek nuėjau, tik savo kojomis,

Kiek padariau gyvenime,

Atidaviau,

Kai niekas nepakviečia,

Nebeinu prie stalo

Ar dar toliau...

Pasėmiau saują iš versmės,

Nusiprausiau,

Pakėliau galvą,

Daug ką pamačiau,

Kokia ramybė danguje,

Kai šviečia saulė...

Ko reikia daugiau?

Nueinu pievomis

Ir atsisėdu ant akmens,

Papasakoju savo žemės

Ir kitų istoriją,

Kad nieko nauja neradau...

Kokia ramybė mintyse,

Kai supranti gyvenimą,

Kaip vieną būti,

Kas duota, paimi,

Vėl grąžini, brangioji žeme,

Tau.